2010 m. balandžio 21 d., trečiadienis

ŽUVIES MALTINIAI SU KREVEČIŲ PADAŽU

Gyvenant prie jūros, pavasaris visada ateina vėliausiai. Kai likusi Lietuvos dalis džiaugiasi saule ir šiltėjančiu oru, mes saule taip pat džiaugiamės ne ką mažiau, tiesiog maudomės jos spinduliuose, bet šilumos visai nejaučiam. Ir ypač šį pavasarį. Nors ir saulėta, labai šalta ir kiaurai perpučiantys vėjai...Bet gamtai nesvarbu, todėl darbai lauke vis vien eina savo vaga, o laiko virtuvei lieka vis mažiau. Dabar dar ir lietaus labai trūksta - nelijo, turbūt, jau kokį mėnesį, jei nedaugiau, todėl atsakingas darbas - laistyti rudenį sodintus medžius. O bevaikštant aplink augalus, baisiai svarbu nepražiopsot pavasarinių žiedų:


Džiaugiuosi retesne scyliažiede puškinija (Puschkinia scilloides), hiacinto giminaite. Ir, žinoma, narciziukai, mažieji "tet-a-tet", kuriais pasidžiaugti galima tik labai prisilenkus prie žemės. Kai prisimenu, kad Vokietijoj narcizai žydėjo jau prieš mėnesį...
Svyrantis gluosnis, blinde vadinamas, man šiuo metu pats gražiausias. Prieš skleidžiantis lapams ir žydint "katinėliams"...
 



Pasirodžiau, ką turiu gražaus, kam įdomu, daugiau gražių dalykų galima pamatyti mano picasaweb puslapiuose. 
O virtuvėje pas mane, kaip pas tikrą žvejo dukrą, vėl kvepia žuvimi. Ir tai dar nepaskutinis eilėje stovintis patiekalas iš žuvies, laukiantis aprašymo :) Žuvies maltiniai, minkštutėliai, lengvutėliai ir purūs. Su krevečių užpilu.




Maltiniams:
500 g žuvies (pagal galimybes, bet geriau baltos);
2 riekių baltos duonos;
100 ml grietinėlės;
1 svogūno;
druskos, pipirų;
1 kiaušinio;
aliejaus, šiek tiek sviesto kepimui.

Padažui:
200 g virtų, nelukštentų krevečių (šaldytų);
2 v. š. sviesto;
200 ml grietinėlės;
apie 2 stikl. vandens;
1 v. š. brendžio (nebūtina);
druskos, pipirų;
1 v. š. sviesto (taip, žinau, kad buvo);
1 v. š. miltų.

Baltą duoną užpyliau grietinėle ir palaikiau, kol išbrinks (10 min) (duonos plutą nupjoviau). Žuvį sumaliau kartu su svogūnu ir išmirkusia duona. Sudėjau druską, pipirus ir kiaušinio trynį. Gerai išmaišiau šaukštu. Kiaušinio baltymą išplakiau iki standžių putų ir atsargiai įmaišiau į žuvies masę (čia kaip su pyragų tešla, neplakti ir nepermaišyti, kad nesuardyt oro pūslių ir maltiniai būtų puresni).


Padažui atšildytas krevetes išlukštenau ir pakepinau puode su sviestu. Supyliau vandenį ir paviriau ant nedidelės kaitros apie 10 min. 


Nukošiau ir sultinį supyliau atgal į puodą. Supyliau grietinėlę ir pavirinau, kol liko maždaug 2/3 skysčio. Pagardinau pipirais, druska (galima įpilti brendžio). Atskirame inde sumaišiau šaukštą sviesto ir miltus. Gautą košelę įplakiau į padažą ir maišydama pavirinau kelias minutes, kol sutirštėjo. Nuvalytas krevetes į padažą sudėjau prieš pat užpilant ant maltinių (padažo kartu su krevetėmis nekaitinti, nes krevetės taps guminės ir neskanios).
Iš žuvies faršo suformavau mažus kotletėlius ir apkepiau aliejaus - sviesto mišinyje po keletą minučių iš abiejų pusių ant didesnės kaitros ir dar apie 10 - 15 min patroškinau ant mažos kaitros. 

 Maltinius patiekiau su bulvių koše, apipylus krevečių padažu, kurį nusižiūrėjau "Didžiojoje virtuvės knygoje". Gaila, kad žuvies nevalgo mano vaikai.

2 komentarai:

  1. Kaip skaniai atrodo, toki patiekala mielai suvalgyciau. Megstu zuvi, vaikai, tiesa, kartais irgi vaiposi, bet jei be asaku suvalgo........

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tai va, kad manieji taip be ašakų valgytų... Žuvienė dar jų valgiaraštyje egzistuoja, o va žuvis maistui apskritai beveik nepriskiriama, vienintelė išlyga rūkytai. O ką padarysi, manau, kad "išeis" iš tam tikro amžiaus, tada supras viską... :)

    AtsakytiPanaikinti